pamušti

pamušti
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr. 1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv. | refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušamì Jrb.
pamušamaĩ adv.: Mes gyvenam pamušamaĩ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928. 3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamušì Sb. | refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr. 4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr. 5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui ... keltuva atimta ... ir pamušti piemenys bei tarnai 433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv. | refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasìmušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką . 6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41. | prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv. 7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn . Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19. | prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš. 8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eitì raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta . Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn. ^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn). | refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp. 9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv. 10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš. | refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasìmušiau beeidamas J. Pasìmušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasìmuša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasìmušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasìmušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasìmušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts. 11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamuštì, ale žiemą laikys Mrj. | refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasìmušė Rdm. 12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais . ^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B. 13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv. ^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk). | refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up. | prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg. 14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv. | refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk. 15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut. 16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps. | refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasìmušė Šlčn.pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs. 17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr. 18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv. 19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr. 20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67. 21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr. 22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasìmušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasìmušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasìmušė į tę Žvr. | Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod. 23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasìmuša pasimuša širdis i vėl baiki Ant. 24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk. 25. refl. , K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasìmušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasìmušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė .prk. prarasti garbę: Jau Ona pasìmušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut. 26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp. ×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
šìrdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis .
\ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pamušti — pamùšti vksm. Pamùšk šùnį, kad nesikándžiotų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pamuštinė — pamuštìnė sf. (2) 1. B, MŽ, CII200, K, Snt kailiniai (ppr. moteriški), aptraukti medžiaga: Kailiniai lapėms pamušti, pakloti, pabūterauti, pamuštinė R60. Pamuštìnė vilkais būteriuota KII106. Jiedvi susikalbėjusios sutarė prašyt pamuštìnę iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamuštinis — pamušti̇̀nis dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakulti — pakùlti, pàkulia, pakūlė 1. intr. pajėgti kulti: Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia Dr. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža Ds. Nepàkuliam su ta plerpinyčia (išklerusia mašina) Gs. 2. tr., intr. gauti derliaus kuliant: A daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamuštinis — 1 pamuštìnis sm. (2) Grk, Erž žr. pamuštinė 2: Iš skrynios išsitraukė savo pamuštinį, milinę ir pasiklojęs atsigulė greta P.Cvir. Jis dabar gerą pamuštìnį susitaisė Vl. Zanukas užsupo jį savo pamuštiniù Srd. Pamuštinuką užsimesk, ba su vienu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • adyti — adyti, ãdo, ãdė tr. 1. K, N, Gs taisyti, lopyti prakiurusias pirštines, kojines, maišus, drabužį: Aš mezgu naujas kojines, o ji ãdo kiaurąsias Skr. Marškiniai buvo adytini K.Būg. 2. K siuvinėti raštais: Dovanosiu mielam šilkų skepetėlę ...… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antmušti — antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk. mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprumbuoti — tr. 1. padaryti rumbus, aprantyti: Man aprumbãvo žalio alksnio lazdelę Lnkv. 2. K, LL73, BŽ193,563 apkraštuoti, apsiūti, apvedžioti juostele: Kad kedelis geriaus laikytųs, turi jį su plačiu rumbu aprumbuoti Klp. Motriški kedeliai yra apačioj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”